Gydymui amalai naudojami jau nuo antikos laikų. Senovėje druidai naudojo amalus savo religiniuose ritualuose. Tiesa, pats žodis „mistletoe“ – lietuviškai amalai, reiškia „gydytojas“. Bučiuotis per šv. Kalėdas laikant amalo šakelę, ši tradicija jau aprašoma vikingų mitologijoje, todėl šis augalas tapo meilės ir sveikatos simboliu.

Amalų preparatai naudojami vėžio gydymui nuo 1920 m., tai siejama su Rudolfu Steineriu, spec. Artroposophicae gydymo metodo pradininku, jis pradėjo amalus naudoti vėžio gydymui.

Jau keletą dešimtmečių amalų terapija yra viena dažniausiai naudojamų alternatyvių vėžio gydymo metodų Europoje, ypač dažnai juos naudoja vokiškai kalbančiose Europos šalyse. Vėžio gydymo procese amalų terapija skiriama kartu su standartiniais vėžio gydymo metodais (operacija, radioterapija, chemoterapija, imunoterapija). Ja siekiama pagerinti pačio organizmo savigydos procesus, sulėtinti naviko augimą, sumažinti pašalinius reiškinius, sukeltus chemoterapijos ar radioterapijos.

Pagrindiniai vėžio gydymo metodai, kaip chemoterapija ar radioterapija tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą organizme, tuo pačiu tai dažnai nulemia imuninės sistemos slopinimą. Pagrindiniai gydymo metodai pagrįsti vėžio patogenezės tyrimų duomenimis, o priešingai alternatyvus metodai, kaip amalų terapija, stimuliuoja imuninį atsaką, pačio organizmo savigydą, tuo pačiu tai netiesiogiai slopina vėžinio proceso vystymąsi ir plitimą.

Daugelyje mokslinių studijų buvo tirta Helixor farmakologija ir klinikinis efektas. Taigi, buvo nustatyta, kad Helixor:

• sumažina pašalinius reiškinius ir tuo pačiu pagerina chemoterapijos ir radioterapijos toleravimą
• pagrinde veikia organizmo būklę, t.y. gerina gyvenimo kokybę, nenukenčiant pagrindiniam gydymo efektui
• slopina navikinių ląstelių augimą be neigiamo poveikio sveikoms ląstelėms
• mažina naviko sukeltus skausmus
• sumažina depresiją
• aktyvina pačio organizmo apsaugines sistemas.

Amalo preparatai – tai vandeninis augalo ekstraktas. Helixor yra nefermentuota vandeninė Viscum album ištrauka. Šiuo metu naudojami 3 Helixor preparatai. Helixor P gaminamas iš pušų amalų, Helixor A – iš europinių kėniu amalų, Helixor M – iš obelų.

Amalų preparatai vartojami injekcijomis į poodį 2-3 kartus savaitėje. Literatūroje aprašomi ir kiti vartojimo būdai, į pilvą, šlapimo pūslę. Helixor preparatų pašaliniai poveikiai nedideli, tai į gripą panašūs simptomai, temperatūrinė reakcija, paraudimas preparato suleidimo vietoje.

Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad nei vienkartinės, nei daugkartinės dozės netoksiškos, žalos paciento sveikatai nesukelia.

Priklausomai nuo ligonio būklės, savijautos, naviko lokalizacijos ir išplitimo, gydymo Helixor preparatais skiriamas nuo keleto mėnesių iki keleto metų, kartais net visą gyvenimą

Helixor P skiriamas, sergant krūtų vėžiu,melanoma,sarkoma,piktybine limfoma.

Helixor A skiriamas ligonims,sergantiems galvos smegenų augliais,leukemija,prostatos,plaučių vežiui.Susilpnejus bendrai savijautai,gydant chemoterapija,radioterapija,jei nustatomos  kartu autoimunines ligos galima skirti šį preparatą

Helixor M skiriamas ligoniams, sergantiems krūtų, kiaušidžių ,gimdos ,šlapimo pūslės, skrandžio žarnyno  augliais. 

Taigi, amalo preparatai dažniausiai naudojami kaip alternatyvus gydymo metodas šalia operacijų chemoterapijos ir radioterapijos. Amalo preparatai išlieka gera gydymo galimybė daugeliui onkologinių ligonių.

Nutautienė Regina
KMUK Onkologijos klinika